Tokia informacija būtų naudinga žmonėms, ketinantiems pirkti naudotą automobilį, bei padėtų užtikrinti, kad į rinką nepatektų perdirbti neatstatomai sugadinti automobiliai.

Kuriant bendrą duomenų bazę kviečiama bendradarbiauti Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė “Regitra”, Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”, Lietuvos policija ir šalies draudimo kompanijos. Visos šios institucijos jau dabar turi savo duomenų bazes, kurias sujungus būtų sukurta bendra išsamią informaciją kaupianti šalies automobilių duomenų bazė.

Susisiekimo ministerijoje penktadienį surengtame pasitarime svarstyta, kaip ir kokius duomenis galėtų teikti minėtos institucijos, kokia informacija būtų pateikiama vartotojui bendroje duomenų bazėje. Šie duomenys būtų skelbiami “Regitros” interneto svetainėje.

Pasak susisiekimo viceministro Rimvydo Vaštako, duomenų bazės vartotojas internete turėtų rasti duomenis apie automobilio registraciją, savininko pasikeitimus, transporto priemonės patirtus eismo įvykius, techninės apžiūros datas, techninę būklę, automobilio ridą, atliktus remonto darbus. Norima keistis duomenimis ir bendradarbiauti su analogiškų duomenų bazių operatoriais užsienio šalyse, siekiant gauti duomenis apie jose pirktus ir Lietuvoje registruojamus naudotus automobilius.

VĮ “Regitra” generalinio direktoriaus Ramučio Olekos teigimu, šios įmonės interneto svetainėje skelbiami automobilių duomenys sulaukia didelio gyventojų susidomėjimo – per metus pateikiama daugiau kaip 600 tūkst. paklausimų. Tai rodo, kad tokia informacija žmonėms yra aktuali.

Savo turimų duomenų pagrindu “Regitra” jau dabar kuria išsamesnę duomenų bazę ir plečia ją bendradarbiaudama su asociacija “Transeksta”. Tokią duomenų bazę numatoma sukurti dar iki šių metų pabaigos. Ateityje šiuos duomenis dar numatoma papildyti draudimo kompanijų bei policijos turima informacija.

Eltos inf. / Šaltinis

Daugiau kaip keturiasdešimt Demontuotojų asociacijai priklausančių įmonių gyventojams padės atsisveikinti su eksploatuoti netinkamais automobiliais – ne tik nemokamai išveš juos iš kiemų, išduos jų sunaikinimo pažymėjimus, bet ir išregistruos juos “Regitroje”. Tai daryti demontuotojus skatina strateginio bendradarbiavimo sutartis, kuria UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” (EMP) įsipareigoja nupirkti ir sutvarkyti netinkamas naudoti pakartotinai demontuotas automobilių dalis, užtikrindamas šių atliekų realizaciją.
“Jeigu automobilis turi pagrindines dalis, tai pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus, jį privalo nemokamai priimti bet kuri įmonė, turinti leidimą tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Tačiau ne visos automobilių utilizavimo licencijas turinčios įmonės sutiks nemokamai išvežti iš jūsų kiemo seną, pavyzdžiui, 1981 m. gamybos automobilį. Geriausiu atveju už seną 1,5 tonos sveriančią mašiną metalo supirkėjai pasiūlys 150 Lt, jeigu ją pristatysite patys”, – teigia Almontas Kybartas, EMP generalinis direktorius.
Vidas Pocius, Demontuotojų asociacijos direktorius, sako, kad pasižvalgę po Europos tyrus pamatė, jog demontuotojų ir atliekų perdirbėjų bendradarbiavimas gali būti naudingas abiem pusėms, ir tai jau įrodo pasirašyta sutartis.
“Demontavimo procesas ypatingas tuo, kad viskas yra rūšiuojama. Ir tai, kas lieka, atskyrus metalą, nėra vien atliekos, o gali būti antrinė žaliava. Tai išgirdo EMP, taip pat ketiname susitarti ir su kitais atliekų perdirbėjais, tačiau didieji tam prieštarauja”, – dėsto jis.

Perdirbs daugiau

Lietuvoje kasmet susidaro 50.000-60.000 utilizacijai skirtų automobilių.
Pasak Vido Pociaus, Demontuotojų asociacijos direktoriaus, pasirašytoje strateginio bendradarbiavimo sutartyje yra iškeltas tikslas didinti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir perdirbimo apimtis Lietuvoje.
“Rūpintis automobilių perdirbimu demontuotojus įpareigoja ES direktyva, pagal kurią 2006 m. Lietuvoje turi būti perdirbama 80% eksploatuoti netinkamo automobilio svorio, o 2015 m. – 95% ir tik 5% galės patekti į sąvartynus”, – teigia jis.
Ponas Kybartas pažymi, kad dažniausiai nedidelius pinigus už senus automobilius siūlantiems licencijuotiems metalo supirkėjams automobilis rūpi tik kaip metalo laužas. Paprastai metalas sumalamas malūne arba supresuojamas, o likusios automobilio medžiagos – plastikas, stiklas, gumos, kurios sudaro apie 30% viso jo svorio, patenka į buitinių atliekų srautą.
Audrius Naktinis, Aplinkos ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausiasis specialistas, pripažįsta, kad mūsų šalyje nėra tokios plastiko paklausos kaip kitose ES šalyse. Jo manymu, tai, kad demontuotojai bendradarbiaus su perdirbėjais, yra teigiamas ženklas, nes mažiau atliekų pateks į sąvartynus, taip pat nebus jomis atsikratoma neteisėtais būdais.

Didėja motyvacija

“Demontuotojams, pasirašiusiems sutartį su EMP, atsiranda papildoma motyvacija rinkti iš gyventojų visus eksploatacijai netinkamus automobilius, juos demontuoti ir netinkamas pakartotinai naudoti jų dalis parduoti kaip žaliavą jas perdirbančiam partneriui. Neturėdami partnerio tarp perdirbėjų, demontuotojai neturi galimybės naudingai realizuoti nemetalinių automobilio atliekų, todėl ir nenori vargintis rinkti visų neveikiančių transporto priemonių”, – aiškina Gintaras Rutkauskas, EMP Automobilių skyriaus vadovas.
Vidmantas Janulis, UAB “Vairotas” vadovas, pripažįsta, kad nuo šiol bus didesnė paskata demontuoti netinkamus eksploatuoti automobilius, negąsdins jų kiekiai.
“Automobilyje yra įvairiausių komponentų iš plastmasės, gumos, įmonės nežino, kur jas dėti ir apdoroti, todėl tenka laikyti perpildytuose sandėliuose”, – sako jis.
EMP savo partneriams mainais už automobilių atliekas taip pat suteiks modernią automobilių nukenksminimo ar kitokią jų veiklai reikalingą įrangą. Tokiu principu jau dirba Kauno automobilių demontuotoja UAB “Vialita”, o netrukus pradės ir UAB “Airsena”, “Džiugrita”, “Gavirema”, “Mindera”, “Lauralitus”, Liachovičiaus PĮ, Gačionio IĮ. Dar 30 įmonių yra pareiškusios norą prisijungti prie šios iniciatyvos 2007 m. Demontuotojų asociacija, skatindama eksploatuoti netinkamų automobilių perdirbimą, ketina į šį projektą įtraukti kuo daugiau demontuotojų.

Šaltinis

Baltijos šalių naujų automobilių rinka

Naujų automobilių prekyba ženkliai smuko visose Baltijos valstybėse. Stojanti ekonomika vertė pirkėjus atsisakyti naujų automobilių įsigijimo. Dar 2008 m. Lietuvos naujų l/a (M1ir N1) rinka sumažėjo 2 % iki 25192 vnt., Latvijos – smuko beveik 40% iki 21810, o Estijos – smuko 22% iki 27514, tad Estija išsaugojo regiono lyderės poziciją.

Naujų automobilių rinkos nuosmukio įtaka valstybės biudžetui

Ženklus naujų automobilių prekybos sektoriaus nuosmukis turėjo didžiulės įtakos valstybės biudžetui, vien dėl naujų automobilių pardavimų sumažėjimo valstybės biudžetas neteko ženklios sumos pridėtinės vertės mokesčio.

Preliminariais skaičiavimais 2008 m. pirmąjį ketvirtį biudžetas nuo naujų automobilių pardavimo gavo apie 78 mln. litų PVM, tai 2009 m. pirmąjį ketvirtį PVM įplaukos tesudarė tik apie 21 mln. litų.

Iš dalies kompensuoti valstybės prarandamas pajamas automobilių versle galėtų padėti naujų automobilių įsigijimo skatinimas kompensacinėmis priemonėmis, kaip tai daroma kai kuriose Vakarų Europos šalyse.

Vokietija – 2500 eurų išmoka priduodant perdirbimui senesnį nei 9 metų automobilį ir įsigyjant naują, atitinkantį ne žemiau EURO 4 standarto (2009 m kovą, lyginant su 2008 kovu, rinka augo +39 proc.).

Prancūzija – 1000 eurų išmoka priduodant perdirbimui senesnį nei 10 metų automobilį ir įsigyjant naują, kurio CO2 emisija – 160 g/km ar mažiau ( +8 proc.).

Italija – 1500 eurų išmoka priduodant perdirbimui EURO 0,1 ar 2 standarto automobilį ir įsigyjant naują, atitinkantį ne žemiau EURO 4 standarto (+0,2 proc.).

Slovakija – 1000 eurų išmoka priduodant perdirbimui senesnį nei 10 metų automobilį ir perkant automobilį, kurio kaina neviršija 25 000 eurų (+18,2 proc.).

Liuksemburgas – 1500 eurų išmoka priduodant perdirbimui senesnį nei 10 metų automobilį ir įsigyjant naują, kurio CO2 emisija neviršija 150 g/.km (rinka neaugo, tačiau krito neženkliai –11,0 proc.).

Visose šiose šalyse rinka augo ar neženkliai smuko vien dėl tų šalių vyriausybių vykdomos mokestinės (skatinimo) politikos. Šiuo metu diskusijos dėl išmokų, už senų automobilių pridavimą perdirbimui ir naujų įsigijimą, vyksta Belgijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Lietuva nėra automobilių pramonės šalis, tačiau naujų automobilių rinkos nuosmukis taip pat sumažino ir taip “skylėtą” valstybės biudžetą. Skatinant naujų automobilių įsigijimą valstybės biudžetas gautų žymiai didesnes pajamas. Darant prielaidą, jog naujo lengvojo automobilio vidutinė kaina 55 000 litų, vien PVM sudarytų 8782 litų. Vidutiniškai per metus įregistruojant 20 000 naujų lengvųjų automobilių, bendros įplaukos į biudžetą sudarytų apie 175 mln. litų (20 000 automobilių x 8782 litų=175 640 000 litų). Tiek PVM į šalies biudžetą sumokėtų naujų automobilių pardavėjai. Papildomai, naujo automobilio pardavimas bei vėlesnis aptarnavimas šalies biudžetą kasmet papildo nuo 17 000 iki 25 000 litų įvairų mokesčių. Tad pardavus rinkoje 20 000 naujų automobilių įplaukos į biudžetą per metus sudarytų apie 340 mln. litų (20 000 automobilių x 17 000 litų = 340 000 000 litų).

Valstybė turėtų griežčiau reguliuoti ir naudotų automobilių įvežimą bei jų apmokestinimą. Dauguma automobilių yra importuojami dirbtinai sumažinus jų rinkos vertę. Nuo šios vertės yra mokami mokesčiai, tame tarpe ir PVM. Dėl šių sumažintų rinkos verčių šalies biudžetas praranda milijonus mokesčių. Naudotų automobilių importas tikrai neprisideda prie šalies biudžeto tiek, kiek realiai galėtų. Be to, šie automobiliai yra remontuojami abejotinose autoremonto įmonėse (dažniausi kuriose dirbama pagal įsigytą verslo liudijimą). Atstatant automobilį, yra naudojamos vogtų, avarijose apgadintų automobilių detales, šio “gamybos”proceso metu, valstybei nemokami mokesčiai.

LAA siūlė pasiskaičiuoti biudžeto praradimus. Tarkime, kad apytikriais skaičiavimais, kasmet į Lietuva importuojama 400 000 naudotų automobilių. Darykime prielaidą, jog vidutinė įvežamo automobilio rinkos vertė sudaro apie 10-15 tūkst. litų, metinė apyvarta siektų apie 4-6 milijardus litų. Tikėtina marža nuo vieno automobilio sudarė apie 10 proc., tad bendras pelnas galėtų siekti 400-600 mln. litų. Kyla pagrįstas klausimas – kiek iš šių pajamų buvo sumokėta mokesčių?

Lietuvos automobilių parkas, ekonominė ir mokesčių politika, skatinanti autoparko atsinaujinimą

2008 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo registruota 2,1 mln. kelių transporto priemonių, t.y. 133 226 daugiau nei prieš metus. Šalyje iš viso įregistruota 1,7 mln. lengvųjų automobilių. Valstybės biudžetas patiria nuostolių dėl labai seno ir prastai kontroliuojamo automobilių parko.

Lietuvos rinka perpildyta naudotais, pigiais, nesaugiais bei “taršiais” automobiliais, valstybė praranda mokesčius (PVM), naujo automobilio pirkimas įmonėms yra ekonomiškai nenaudingas.

Pasaulinė ekonominė ir mokesčių politika – yra skatinamas senų TP pridavimas perdirbimui, TP apmokestinimas grindžiamas principu “teršėjas moka”. Tačiau, Lietuvoje vėl atsisakyta idėjos įvesti TP naudotojo mokesčius, nors panašūs mokesčiai yra daugumoje ES valstybių (Vokietija, Italija, Prancūzija ir k.t.).

Šiuo metu Lietuvoje nėra sukurta valstybės ekonominės, finansinės ir mokesčių politikos, skatinančios parko atnaujinimą, tačiau sukurtos diskriminacinės sąlygos legaliam verslui, vykdančiam naujų transporto priemonių, atsarginių dalių, aksesuarų prekybą, aptarnavimą, remontą bei techninę priežiūrą. Techninės priežiūros ir kontrolės sistema Lietuvoje nėra pakankamai efektyvi. Nėra sistemos TP pašalinimui iš registro. Naudotoms TP iš “trečiųjų šalių” nereikalaujama atitikties įvertinimo. Šiuo metu nėra nei mokestinių, nei techninių “slenksčių” įvežant ir eksploatuojant naudotas TP.

85 % visų Lietuvos automobilių yra senesni nei 10 metų (vidutinis amžius – 14 m.). o kaip žinia, senas automobilių parkas įtakoja eismo saugumą.

Automobilių parko amžiaus įtaka eismo saugumui

Milijonui Lietuvos gyventojų tenka 233 mirtys keliuose, tad Lietuva daugiau nei dvigubai viršijo ES vidurkį (86 mirtys keliuose mln. gyventojų). Per pastaruosius penkerius metus mirčių skaičių ES keliuose pavyko sumažinti vidutiniškai 22%, o kai kuriose šalyse – net 40%. Palyginti su 2007 metais, 2008 Lietuvoje eismo įvykių skaičius sumažėjo 24,1 proc. (arba užregistruota 1 551 įvykiu mažiau), žuvo žmonių 32,7 proc. mažiau (arba 242 mažiau), sužeista 26,1 proc. mažiau (arba 2 102 mažiau).

Eismo įvykių pasekmės šalies biudžetui

Nuostoliai dėl eismo įvykių per metus sudaro – 3% bendrojo šalies BVP, t.y. apie 2,1 mlrd. Lt., nuostoliai dėl eismo įvykių per metus sudaro 10% metinio Lietuvos biudžeto.

Atsižvelgiant į vieną seniausių ES Lietuvoje automobilių parką (Lietuvos parko amžius 14 metų), Lietuvos autoverslininkų asociacijos iniciatyva, į LR Vyriausybės 2006-2008 m. Veiklos programą buvo įtrauktas 13.8 punktas: “Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis toliau skatinti, kad būtų modernizuojamas Lietuvos automobilių parkas”, tačiau Vyriausybė taip ir neatliko jokių realių žingsnių, siekiant įgyvendinti autoparko atnaujinimą.

Lizingo įmonių veiksmai rinkos dalyvių atžvilgiu

Didžioji dauguma naujų automobilių yra įsigyjama lizingo būdu, tačiau situacija lizingo rinkoje taip pat nekelia optimizmo. Lizingu įsigytų naujų automobilių dalis kovo mėnesį iš esmės nesikeitė ir sudarė 34 proc., tuo tarpu 2008 m. kovą ji viršijo 60 proc. ribą. Kaip ir anksčiau, taip ir šiais metais, smarkų lizingo paklausos sumažėjimą įtakojo drastiškai išaugę palūkanų normos, smarkiai sugriežtėję finansavimo sąlygos o taip pat suaktyvėjęs naujų automobilių eksportas. 2009 m. kovo mėnesį lizingu parduota tik 300 naujų automobilių, t.y. net 81 proc. mažiau nei 2008 m. kovo mėn. (1592 vnt.).

Naujų automobilių lizingo rinka pirmąjį 2009 m. ketvirtį sumažėjo 81 proc. iki 879 vnt.

Šių dienų lizingo bendrovių veiksmai, rinkos dalyvių atžvilgiu, tikrai neprisideda prie naujų automobilių rinkos augimo. Naujų transporto priemonių pardavėjų santykiai su lizingo bendrovėmis tapo labai įtemptais. Pastaruoju metu vyksta arši kova dėl rinkos, nes lizingo bendrovės tapo automobiliais prekiaujančių įmonių konkurentėmis.

Draudimo įmonių veiksmai rinkos dalyvių atžvilgiu

Nemažiau problemų naujų automobilių pardavėjams kelia ir draudimo kompanijų vykdoma politika, kuomet išmoka už suremontuotą automobilį atitenka lizingo bendrovei, o ne autoremonto įmonei. Naujų automobilių pardavėjai yra priversti neatiduoti klientui suremontuoto automobilio, tačiau savavališkas transporto priemonės sulaikymas nėra teisėtas. Kitas, labiau teisėtas, problemos sprendimo būdas – reikalauti iš kliento pažymos, jog klientas nėra lizingo kompanijos skolininkas.

Lietuvos autoverslininkų asociacija